Jis paskutini kartą prilietė lūpomis ledinį jos skruostą. Jo akyse spindejo ilgesys, tačiau lūpos netardamos nei žodžio, šypsojosi. Jis švelniai paglostė jos aksominius plaukus. Jie žinojo, jog tai pabaiga. Pabaiga istorijos kuri niekada negalės egzistuoti. Vienintelė šios istorijos ateitis išlikti popieriaus lape, tačiau ne jų gyvenimuose. Galbūt jie per daug bijojo, o galbūt taip tiesiog turėjo atsitikti. Ir tai nėra istorija apie liūdna ir beviltiškia meilę. Tai istorija apie mergina, kuri pagaliau vėl pajuto ką reiškia gyventi. Ką reiškia būti laiminga. Ir lyg šiol ji dievina visus vasaros vakarus, ir galbūt ne tik dėl beprotiškai gražaus dangaus raudonio, galbūt dėl to, jog tai jai padeda prisiminti tų svaiginančių jo kvepalų kvapą. Prisiminti viską ir jausti pilnatvę. Nes jis tai tas žmogus, kuriuos mes vadiname gyvenimo pamokomis. Tai buvo jos nepamirštama, svaiginanti ir AMŽINA pamoka.Nes kai kurių žmonių mes niekada nepamiršime…
Image may be NSFW.
Clik here to view.
